mandrapypkis

mandrapỹpkis, -ė (hibr.) smob. (2) Jnš, mandrapìpkis (2) Krš menk. gudruolis, gudreiva: Iš kur čia toks mandrapỹpkis atsirado?! Rs. Ale mandrapypkis buvo tas vaikezas! LTR(Trg). Dabar eisim pro mandrapypkių (iš knygų išmokusių žemės darbo) linus Rz.